guga

gugà sf. (2, 4) 1. gumbas, atsikišimas: Kas atsikišęs gunkso, kyšo, vadinas gugà J. Kad davė akmeniu į pakaušį, tai gugà iššoko Krkl. O vilkas besotis rijo, kol veik plyšo, ir abypusiai pilvo gùgos įsivarė Jrk40. Kokios gugelės an kojų auga Trgn. 2. kupra: Kuprotas gùgą išstatęs eina J. Eina kaip ir su gugà Kp. ^ Eik tu, sena gugà! Grg. Velnio gugà (apie seną)! Kltn. 3. kaulai prie kar̃čių, menčių viršūnės: Arklio gugà Kp. Kai užaugs arklys, užaugs ir gugà Brž. 4. R299, [K], Š, Lkm balno ir balnelio iškilimas: Jis buvo žemai palinkęs prie balno gugos rš. Jo balnas be gùgos J.Jabl. 5. medžio kamieno surietėjusi vieta, gumbas: Kad ne ta gugà, tai būtų dailus kamienas Kv. Iš beržo gugų dirba pypkas Skdv. Ant alksnių gugom tik ir augt Trgn. 6. buožė, bumbulas: Jo veidas apskritas kaip obuolys, nosis – viena guga J.Jabl. Jo koja tik tokia gugà – pirštų nėra Vrb. Lazdos gugà BŽ84. 7. lazda (ppr. riestu galu), gugė: Piemens nurietė dvi gražias gugas Lš. Tylėk, jei nenori paragauti mano gùgos! Lš. 8. pakilimas, kalnelis, kalva: Nekoks vasarojus – tos gugos pakrančių visai plikos Plt. ║ krūva, kupeta: Vidur kiemo guga stovėjo Bs. 9. susukta kasa, kuodas: Plaukų nepinsiu, susuksiu gùgon Prl. 10. grandis: Diržo guga stipri Ktk. Nusipirkau tris gugeles Ktk. 11. vaikų baidyklė, guda: Neik pri šulnies, gugà įtrauks Vkš.